viena akimirka prieš daug akimirkų.

SVEIKI

Tūkstantį metų nerašiau ir tik todėl, kad supratau, jog aš ne rašytojas, o mano mintys nelogiškos ir niekam neįdomios. Kamon, kam įdomu skaityti apie kiaušides arba mane ir mano kepamas bulves. Už tad buvo smagu prisiminti, kad esu čia rašęs ir pačiam viską perskaityti dar kartą.

Kaip visada mano gyvenime atsiranda džiaugsmų ir liūdesiukų. Gal liūdesiukų kiek mažiau, nes mane nuliūdinti gali retas kas, bet tas, kas sugeba taip padaryt pasmerkia mane kristi bedugnėn tol, kol pats nuspręs, kad man užtenka liūdėti. Esu priklausomas nuo žmonių, nuo tam tikrų žmonių. Tad jeigu su mano nuotaikom kažkas ne taip ir manot, kad galėtumėt būti tas, kuris įtakojo ją - būkite geras ir nepamirškite sugražinti man jos.

Ir truputi linksmiau !

Gal pradėsiu pasigirdamas, kad pagaliau pardaviau savo prabangiai atrodančią, bet šūdo gabalo vertą mašiną ir nusipirkau sau merginą. TAIP, SAU MERGINĄ. Kai man liūdna ji mane džiugina. Pasidžiaukit su manim.

--------------------------------

Meilė palikim nuošaly.
----------------------------

Šiandien bedirbdamas Palanga-Šventoji atradau porą smagių dalykėlių. Pirmiausia tai vaikų rojų. Kai tik turėsiu progą tai nusivešiu ten savo sesę.

 
Va. Poto dar Šventojoj nufotkinau ir tokį daiktą į kurį kažkada rėmiausi, kol paėjėjęs kiek toliau supratau, kas tai yra.

Dar galiu pasigirt joninėm, kurias švenčiau netgi už +300 kilomentrų nuo Klaipėdos. Bet nuotraukų dar neturiu, nesidalina. O čia tik akimirka iš paskutinės valandos Vilniuj su degančiu nuotaikos užtaisu rankoj.

-----
Kadangi pastarosiom dienom mane kankina blogos nuotaikos (drįsčiau teigti, kad vyriškas PMS, bet kadangi tam yra priežasčių, tai tiesiog palikim tą dalyką tiesiog liūdesiu) tai neturiu per daug kuo džiaugtis, tik tom n-tom dienos akimirkom, kol mane kažkas verčia šypsotis ir džiaugtis tuo, ką dar turiu.

*jaučiuos kaip musė vakuuminėj būsenoj*